Lietuvos oro uostai fiksuoja iki šiol sėkmingiausią vasaros sezoną. Per šešis mėnesius perskraidinta net penktadaliu daugiau keleivių nei pernai tuo pačiu metu. Keliautojams taip pat pasiūlyta 12 naujų krypčių į populiariausius Europos oro uostus. Visus rekordus sumušė rugpjūtis, kuris į bendrovės istoriją bus įrašytas kaip mėnuo, kai keliautojų srautai buvo didžiausi.

Keliautojų skaičiaus rodikliai stabiliai augo per visą vasaros sezono periodą. Jam baigiantis iš viso Lietuvos oro uostai skaičiuoja daugiau kaip 4 mln. perskraidintų keleivių. Lyginant su 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu, pervežta 21 proc., t. y. net apie 700 tūkst., daugiau keliautojų. Sėkmingiausia bendrovei buvo vasaros pabaiga. Rugpjūtį Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartuose suskaičiuota net 618 tūkst. išvykstančiųjų. Keleivių atžvilgiu, tai geriausias mėnuo bendrovės istorijoje.

„Pagrindinės intensyvaus augimo priežastys – komandos pastangomis su oro vežėjais suderintos naujos verslo ir atostogų kryptys Lietuvos oro uostuose bei skrydžiai didesnio tipo orlaiviais. Pasiektiems įmonės rezultatams teigiamai atsiliepė ir žemų kaštų oro bendrovių bei tradicinių oro vežėjų pridėti papildomi savaitiniai skrydžių dažniai ir palankesnis tvarkaraštis, siūlantis patogesnius jungiamuosius skrydžius. Įtakos sparčiam augimui turėjo ir daugiau reikšmingų faktorių. Vienas jų – šią vasarą išaugo užsakomųjų skrydžių paklausa, kuri lėmė ir ženkliai padidėjusius keleivių srautus“, – pažymi Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.

Geriausių rezultatų šių metų vasaros sezonu pasiekė sostinės oro vartai. Juose, lyginant su praėjusių metų šiltuoju laikotarpiu, keliautojų skaičius augo net 41 proc., atitinkamai iki 928 tūkst. Vilniaus oro uosto keliautojai aktyviai rinkosi užsakomuosius skrydžius ir žemų kaštų oro linijų pasiūlytas naujas ir jau pamėgtas atostogų kryptis. Taip pat, ženkliai augo tradicinių oro bendrovių pervežtų keleivių skaičius, kurios dažniau vykdė skrydžius verslo kryptimis bei siūlė platesnį ir patogesnį jungiamųjų maršrutų tinklą. Užtikrintą 6 proc., t. y. 13 tūkst. keleivių augimą fiksavo Palangos oro uostas. Pagrindinės augimo priežastys – tradicinių oro bendrovių pridėti papildomi savaitiniai skrydžiai, taip pat palankesnis tvarkaraštis, siūlantis patogesnius jungiamuosius skrydžius.

Antras pagal dydį Kauno oro uostas pasibaigus šių metų vasarai pranešė apie 27 proc. mažesnį keleivių rodiklį, atitinkamai buvo perskraidinta 208 tūkst. mažiau keleivių nei pernai. A. Stikliūno teigimu, nors skaičius mažesnis palyginti su praėjusių metų vasaros sezonu, kuomet Kauno oro uoste dėl minėtų rekonstrukcijos darbų buvo sutelkti didžiausi keleivių srautai, tačiau oro bendrovių, nuolatos skrendančių iš Kauno, keleivių ir skrydžių apimtys sparčiai augo.

„Visų puikių šių metų vasaros rezultatų nebūtume pasiekę be mumis pasitikinčių Lietuvos ir užsienio keliautojų ir profesionalios bei veržlios Lietuvos oro uostų komandos. Kryptingas bendrovės augimas yra geriausias komandos dedamų pastangų, nuolatinių derybų su oro vežėjais įvertinimas. Na, o lūkesčius viršiję vasaros rezultatai skatina mus ir toliau užtikrintai eiti pirmyn, siūlyti dar daugiau galimybių ir patogumų keleiviams ir verslo atstovams bei su dar didesne energija kibti į laukiančius metų darbus“, – teigia Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas A. Stikliūnas.

2018 metų vasaros sezonu, lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu periodu. Lietuvos oro uostuose iš viso atsirado 12 naujų strategiškai svarbių skrydžių krypčių, kurias noriai rinkosi keleiviai. Vilniaus oro vartai pradėjo skraidinti 8-iomis kryptimis ir pasiūlė keliautojams vykti į Agadiro, Atėnų, Gdansko, Niurnbergo, Astanos miestų, taip pat Milano Malpensos ir Korfu salos oro uostus. Vilniaus oro uoste šių metų vasarą darbą pradėjo naujas oro vežėjas – „SCAT Airlines“. Iš Kauno oro uosto lėktuvai pradėjo kilti 4-iomis naujomis kryptimis – į Burgaso, Žironos, Riminio, Varšuvos miestų oro uostus. Iš čia keleivius skraidinti ėmė naujos oro linijos „LOT Polish Airlines“.

Iš viso vasaros sezono metu Lietuvos oro uostuose buvo siūlomos 79 unikalios kryptys. Iš Vilniaus oro uosto lėktuvai skrido 60-čia krypčių, Kauno – 20-čia, o iš Palangos oro uosto buvo skrendama 9-iomis kryptimis.

Apie Vilniaus oro uostą

Vilniaus oro uostas priklauso Lietuvos oro uostų tinklui, valdančiam trejus oro vartus Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2017 m. jie aptarnavo 5,2 mln. keleivių ir 55 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 79 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 29 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.

Paskutinė atnaujinimo data: 2019 02 18 d. 16:01
Atgal
X