Keleiviams - LTOU Palanga

Raskite savo skrydį

Išvyksta Atvyksta

Keliaukite lengvai

Registracija ir bagažas

Saugumo patikra

Pasienio ir muitinės patikra

Keleiviams su vaikais

Specialioji pagalba

Visos paslaugos

Registracija ir bagažas

Saugumo patikra

Pasienio ir muitinės patikra

Keleiviams su vaikais

Specialioji pagalba

Visos paslaugos

Naujienos

Visos naujienos

Naujienos

7 muzikos festivaliai Europoje – tiesiai iš Lietuvos per kelias valandas Vasara Europoje – ne tik ramių atostogų, bet ir muzikos festivalių metas. Vos dviejų ar kiek daugiau valandų kelionė orlaiviu iš Lietuvos – ir atsidursite mieste, kuriame dieną laukia muziejai, senamiesčiai ar pajūris, o vakare – didžiosios scenos, mėgstami atlikėjai ir tūkstančiai bendraminčių. Šių metų vasarą muzikos gerbėjų laukia ne viena kryptis, kurią patogu pasiekti iš Lietuvos oro uostų. Nuo roko ir alternatyviosios muzikos atlikėjų Danijoje iki elektroninės euforijos Kroatijoje ar spalvingos festivalio salos Budapešte – keliones smagu planuoti ne tik dėl koncertų, bet ir dėl viso savaitgalio ar ilgesnių atostogų. Visur yra ką pamatyti ir patirti. Roskildė – garsūs atlikėjai, stiprios tradicijos ir netoli Kopenhagos Birželio 27 d. – liepos 4 d. vykstantis „Roskilde Festival“ – vienas žinomiausių Europos muzikos festivalių, į kurį verta vykti tiems, kuriems patinka patirti stiprią festivalio bendruomenės dvasią. Festivalis vyksta netoli Kopenhagos, į kurią iš Vilniaus ir Palangos skraidina SAS oro bendrovė, o iš Kauno – „Ryanair“. Festivalio programoje šiemet minimi tokie vardai kaip KWN, „The Cure“, „Gorillaz“, Lily Allen, „Wolf Alice“, Addison Rae, Zara Larsson ir daugelis kitų. Festivalis pritraukia tūkstančius alternatyvios muzikos, roko, pop, hiphopo ir elektronikos gerbėjų – bendruomenę, kuri mėgsta atrasti naujus vardus, bet kartu nori išgirsti ir pasaulinio lygio atlikėjus. Kadangi Roskildę lengva pasiekti iš Kopenhagos, dalį viešnagės laiko galima skirti Danijos sostinei. Tiesiog pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu greta Nyhavn kanalo, užsukti į Tivolio parką ir mėgautis skandinaviška miesto atmosfera. Lankytojų laukia gausybė muziejų bei meno galerijų. Nemokamas festivalis Vienoje – „Donauinselfest“ Išlydėjusi „Euroviziją“, Austrijos sostinė Viena nepraranda ryšio su muzika. Iš Vilniaus su „Austrian Airlines“ arba „Ryanair“ Vieną pasiekę keliautojai liepos 3–5 d. galės klajoti nuo vienos scenos prie kitos Dunojaus saloje. Čia susirinks įvairios muzikos gerbėjai: nuo pop, roko ir elektronikos iki vietinių eksperimentuotojų. Vienos miestas siūlo puikų patirčių derinį. Senamiestis pilnas senos įspūdingos architektūros ir muziejų, tokių kaip ištaigingi baroko stiliaus Šionbruno rūmai, apsupti vaizdingų parkų, gėlynų, tvenkinių, skulptūrų. Pasaulinio lygio dailės šedevrus pažinti galima Belvederio rūmuose ar Dailės istorijos muziejuje. Norintys lengvesnių pramogų lanko „Praterio pramogų parką“ – apžvalgos ratas dovanoja jausmą, kai miestas atsiveria iš kitos perspektyvos. Karštas Madrido ritmas – „Mad Cool 2026“ Liepos 8–11 d. Ispanijos sostinė Madridas siūlo ištirpti – tik ne karštyje, o muzikos ritmuose. Kūną privers judėti festivalis „Mad Cool 2026“. Tiesioginį skrydį iš Kauno į Madridą užtikrina „Ryanair“. Festivalio organizatoriai skelbia, kad koncertuos „Foo Fighters“, „Pulp“, Moby, „Florence and the Machine“, „Kings of Leon“, „Pixies“, Nick Cave, David Byrne ir kiti atlikėjai. Tad svarbiausia – apsirūpinti vandeniu, nes bus tikrai karšta. Poilsis ir ramybė po festivalio? Karaliaus rūmai arba „Prado“ muziejus. Taip pat – „Buen Retiro“ parkas. Dar – gausybė tradicinių patiekalų restoranų, barų, užkandinių, kur galima ilgai sėdėti prie staliuko ir stebėti gatvės gyvenimą. „Ultra Europe 2026“ – elektroninės muzikos jūra prie Adrijos Kroatija vasarą atveria nuostabių poilsio derinių. Vienas yra ypatingas elektroninės muzikos gerbėjams – liepos 10–12 d. vykstantis festivalis „Ultra Europe“ Splite. Į Kroatiją vasarą iš Kauno skraidina „Ryanair“. Tiesa, oro linijų maršrutas veda į Zadarą, tačiau nuo šio vaizdingo miesto iki Splito – poros valandų kelionė automobiliu ar autobusu. Splite renkasi tie, kuriems vasara reiškia šviesų šou, galingą garsą, šokius iki paryčių ir pajūrio atmosferą. Festivalis ypač patiks EDM, house, techno ir didžiųjų DJ scenų gerbėjams. Kelionės į Kroatiją privalumas – galimybė festivalį sujungti su poilsiu prie jūros. Splite verta aplankyti „Diokletiano rūmus“, įtrauktus į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, pasivaikščioti senamiesčio gatvelėmis, o dieną skirti Adrijos jūros paplūdimiams. Jei norisi dar daugiau – planuokite išvyką į Hvarą ar Bračą – salas, kuriose po intensyvios festivalio nakties laukia jūros ošimas ir gamtos ramybė. „Sziget“ festivalis Budapešte – sala, kurioje telpa visas pasaulis „Sziget“ festivalis rugpjūčio 11–15 dienomis yra vieta, kur muzika susilieja su performansais, šiuolaikiniu menu ir tarptautine atmosfera. Į Budapešto salą renkasi pop, roko, elektronikos, alternatyvios muzikos gerbėjai. Festivalis tampa ne tik koncertų programa, bet ir atskiru miestu Dunojuje su savo ritmu. Į Budapeštą iš Vilniaus skraidina „Wizz Air“. Vengrijos sostinė gausybę turistų pritraukia savo unikaliu paveldu ir didinga imperijos istorija. Jeigu dar neteko, tai būtinai verta apžiūrėti Parlamento rūmus, Žvejų bastioną, Budos pilį ir kitus objektus. O po kelių aktyvių festivalio dienų ypač pasiteisins bilietas į senąsias miesto pirtis ir terminius baseinus po atviru dangumi. Vasarą žaliuojantis Oslas ir „Oya“ festivalis „Oya“ festivalis yra pasirinkimas tiems, kurie vertina muziką su charakteriu. Rugpjūčio 12–15 d. vyksiančio renginio programoje minima grupė „The Cure“, Nick Cave, „Amyl & The Sniffers“, „Blood Orange“, „Underworld“ ir kiti žinomi vardai. Tad į bilietais į Oslą iš Vilniaus (su „Norwegian“ ar „Ryanair“) arba Palangos (su „Wizz Air“ arba „Norwegian“ gali apsirūpinti alternatyvios muzikos, roko, post-punk, elektronikos ir indie skambesio gerbėjai. Oslas po festivalio gali nustebinti ramybe ir gamtos artumu. Verta aplankyti „Vigeland“ skulptūrų parką“, pasivaikščioti po „Aker Brygge“, skirti laiko Oslo fjordui ar užsukti į Muncho muziejų. Po koncertų miesto aplinka suteikia atokvėpį – švarus oras, vanduo, architektūra ir šiaurietiškas tempas leidžia ramiai užbaigti kelionę. „Way Out West“ – švediška vasara ir atpalaiduojantis lengvumas Geteborge Vasaros pabaigai artėjant, rugpjūčio 13–15 d., Švedijos miestas Geteborgas organizuoja „Way Out West“ festivalį. Jame persipina muzika, miesto kultūra ir skandinaviška estetika. Šiemet festivalio scenoje pasirodys „Grammy“ laureatė – atlikėja Lorde. Muzikos šventė Švedijoje patiks indie, alternatyvios muzikos, pop ir elektronikos gerbėjams, taip pat tiems, kuriems svarbi ne tik scena, bet ir bendra renginio atmosfera. Geteborgas – jaukus miestas trumpai vasaros kelionei. Tiesioginiu skrydžiu jį galima pasiekti iš Kauno su „Ryanair“. Svečių laukia „Liseberg“ pramogų parkas, patirtys „Universeum“ mokslo muziejuje, taip pat – garsusis „Feskekorka“ žuvų turgus ir Haga kvartalas – ideali vieta lėtiems pasivaikščiojimams. Atokvėpiui prisėskite vietos kavinėje – išgerti kavos, paragauti cinamoninės bandelės ir pajuskite paprastą, bet labai malonų skandinavišką kasdienybės ritmą. Tad šią vasarą muzikos gerbėjams apstu patogių krypčių. Vieni festivaliai kviečia į didžiąsias roko ir pop muzikos scenas, kiti – į šviesos ir elektronikos naktis prie jūros ar alternatyvų skambesį Šiaurės Europoje. Svarbiausia, kad prie festivalio lengva prijungti savaitgalį mieste, dieną muziejuje, vakarą senamiestyje ar kelias ramias valandas prie vandens. Būtent tokia gali būti geriausia vasaros kelionė – turtinga patirčių ir prisiminimų. Vasara Europoje – ne tik ramių atostogų, bet ir muzikos festivalių metas. Vos dviejų ar kiek daugiau valandų kelionė orlaiviu iš Lietuvos – ir atsidursite mieste, kuriame dieną laukia muziejai, senamiesčiai ar pajūris, o vakare – didžiosios scenos, mėgstami atlikėjai ir tūkstančiai bendraminčių. Šių metų vasarą muzikos gerbėjų laukia ne viena kryptis, kurią patogu pasiekti iš Lietuvos oro uostų. Nuo roko ir alternatyviosios muzikos atlikėjų Danijoje iki elektroninės euforijos Kroatijoje ar spalvingos festivalio salos Budapešte – keliones smagu planuoti ne tik dėl koncertų, bet ir dėl viso savaitgalio ar ilgesnių atostogų. Visur yra ką pamatyti ir patirti. Roskildė – garsūs atlikėjai, stiprios tradicijos ir netoli Kopenhagos Birželio 27 d. – liepos 4 d. vykstantis „Roskilde Festival“ – vienas žinomiausių Europos muzikos festivalių, į kurį verta vykti tiems, kuriems patinka patirti stiprią festivalio bendruomenės dvasią. Festivalis vyksta netoli Kopenhagos, į kurią iš Vilniaus ir Palangos skraidina SAS oro bendrovė, o iš Kauno – „Ryanair“. Festivalio programoje šiemet minimi tokie vardai kaip KWN, „The Cure“, „Gorillaz“, Lily Allen, „Wolf Alice“, Addison Rae, Zara Larsson ir daugelis kitų. Festivalis pritraukia tūkstančius alternatyvios muzikos, roko, pop, hiphopo ir elektronikos gerbėjų – bendruomenę, kuri mėgsta atrasti naujus vardus, bet kartu nori išgirsti ir pasaulinio lygio atlikėjus. Kadangi Roskildę lengva pasiekti iš Kopenhagos, dalį viešnagės laiko galima skirti Danijos sostinei. Tiesiog pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu greta Nyhavn kanalo, užsukti į Tivolio parką ir mėgautis skandinaviška miesto atmosfera. Lankytojų laukia gausybė muziejų bei meno galerijų. Nemokamas festivalis Vienoje – „Donauinselfest“ Išlydėjusi „Euroviziją“, Austrijos sostinė Viena nepraranda ryšio su muzika. Iš Vilniaus su „Austrian Airlines“ arba „Ryanair“ Vieną pasiekę keliautojai liepos 3–5 d. galės klajoti nuo vienos scenos prie kitos Dunojaus saloje. Čia susirinks įvairios muzikos gerbėjai: nuo pop, roko ir elektronikos iki vietinių eksperimentuotojų. Vienos miestas siūlo puikų patirčių derinį. Senamiestis pilnas senos įspūdingos architektūros ir muziejų, tokių kaip ištaigingi baroko stiliaus Šionbruno rūmai, apsupti vaizdingų parkų, gėlynų, tvenkinių, skulptūrų. Pasaulinio lygio dailės šedevrus pažinti galima Belvederio rūmuose ar Dailės istorijos muziejuje. Norintys lengvesnių pramogų lanko „Praterio pramogų parką“ – apžvalgos ratas dovanoja jausmą, kai miestas atsiveria iš kitos perspektyvos. Karštas Madrido ritmas – „Mad Cool 2026“ Liepos 8–11 d. Ispanijos sostinė Madridas siūlo ištirpti – tik ne karštyje, o muzikos ritmuose. Kūną privers judėti festivalis „Mad Cool 2026“. Tiesioginį skrydį iš Kauno į Madridą užtikrina „Ryanair“. Festivalio organizatoriai skelbia, kad koncertuos „Foo Fighters“, „Pulp“, Moby, „Florence and the Machine“, „Kings of Leon“, „Pixies“, Nick Cave, David Byrne ir kiti atlikėjai. Tad svarbiausia – apsirūpinti vandeniu, nes bus tikrai karšta. Poilsis ir ramybė po festivalio? Karaliaus rūmai arba „Prado“ muziejus. Taip pat – „Buen Retiro“ parkas. Dar – gausybė tradicinių patiekalų restoranų, barų, užkandinių, kur galima ilgai sėdėti prie staliuko ir stebėti gatvės gyvenimą. „Ultra Europe 2026“ – elektroninės muzikos jūra prie Adrijos Kroatija vasarą atveria nuostabių poilsio derinių. Vienas yra ypatingas elektroninės muzikos gerbėjams – liepos 10–12 d. vykstantis festivalis „Ultra Europe“ Splite. Į Kroatiją vasarą iš Kauno skraidina „Ryanair“. Tiesa, oro linijų maršrutas veda į Zadarą, tačiau nuo šio vaizdingo miesto iki Splito – poros valandų kelionė automobiliu ar autobusu. Splite renkasi tie, kuriems vasara reiškia šviesų šou, galingą garsą, šokius iki paryčių ir pajūrio atmosferą. Festivalis ypač patiks EDM, house, techno ir didžiųjų DJ scenų gerbėjams. Kelionės į Kroatiją privalumas – galimybė festivalį sujungti su poilsiu prie jūros. Splite verta aplankyti „Diokletiano rūmus“, įtrauktus į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, pasivaikščioti senamiesčio gatvelėmis, o dieną skirti Adrijos jūros paplūdimiams. Jei norisi dar daugiau – planuokite išvyką į Hvarą ar Bračą – salas, kuriose po intensyvios festivalio nakties laukia jūros ošimas ir gamtos ramybė. „Sziget“ festivalis Budapešte – sala, kurioje telpa visas pasaulis „Sziget“ festivalis rugpjūčio 11–15 dienomis yra vieta, kur muzika susilieja su performansais, šiuolaikiniu menu ir tarptautine atmosfera. Į Budapešto salą renkasi pop, roko, elektronikos, alternatyvios muzikos gerbėjai. Festivalis tampa ne tik koncertų programa, bet ir atskiru miestu Dunojuje su savo ritmu. Į Budapeštą iš Vilniaus skraidina „Wizz Air“. Vengrijos sostinė gausybę turistų pritraukia savo unikaliu paveldu ir didinga imperijos istorija. Jeigu dar neteko, tai būtinai verta apžiūrėti Parlamento rūmus, Žvejų bastioną, Budos pilį ir kitus objektus. O po kelių aktyvių festivalio dienų ypač pasiteisins bilietas į senąsias miesto pirtis ir terminius baseinus po atviru dangumi. Vasarą žaliuojantis Oslas ir „Oya“ festivalis „Oya“ festivalis yra pasirinkimas tiems, kurie vertina muziką su charakteriu. Rugpjūčio 12–15 d. vyksiančio renginio programoje minima grupė „The Cure“, Nick Cave, „Amyl & The Sniffers“, „Blood Orange“, „Underworld“ ir kiti žinomi vardai. Tad į bilietais į Oslą iš Vilniaus (su „Norwegian“ ar „Ryanair“) arba Palangos (su „Wizz Air“ arba „Norwegian“ gali apsirūpinti alternatyvios muzikos, roko, post-punk, elektronikos ir indie skambesio gerbėjai. Oslas po festivalio gali nustebinti ramybe ir gamtos artumu. Verta aplankyti „Vigeland“ skulptūrų parką“, pasivaikščioti po „Aker Brygge“, skirti laiko Oslo fjordui ar užsukti į Muncho muziejų. Po koncertų miesto aplinka suteikia atokvėpį – švarus oras, vanduo, architektūra ir šiaurietiškas tempas leidžia ramiai užbaigti kelionę. „Way Out West“ – švediška vasara ir atpalaiduojantis lengvumas Geteborge Vasaros pabaigai artėjant, rugpjūčio 13–15 d., Švedijos miestas Geteborgas organizuoja „Way Out West“ festivalį. Jame persipina muzika, miesto kultūra ir skandinaviška estetika. Šiemet festivalio scenoje pasirodys „Grammy“ laureatė – atlikėja Lorde. Muzikos šventė Švedijoje patiks indie, alternatyvios muzikos, pop ir elektronikos gerbėjams, taip pat tiems, kuriems svarbi ne tik scena, bet ir bendra renginio atmosfera. Geteborgas – jaukus miestas trumpai vasaros kelionei. Tiesioginiu skrydžiu jį galima pasiekti iš Kauno su „Ryanair“. Svečių laukia „Liseberg“ pramogų parkas, patirtys „Universeum“ mokslo muziejuje, taip pat – garsusis „Feskekorka“ žuvų turgus ir Haga kvartalas – ideali vieta lėtiems pasivaikščiojimams. Atokvėpiui prisėskite vietos kavinėje – išgerti kavos, paragauti cinamoninės bandelės ir pajuskite paprastą, bet labai malonų skandinavišką kasdienybės ritmą. Tad šią vasarą muzikos gerbėjams apstu patogių krypčių. Vieni festivaliai kviečia į didžiąsias roko ir pop muzikos scenas, kiti – į šviesos ir elektronikos naktis prie jūros ar alternatyvų skambesį Šiaurės Europoje. Svarbiausia, kad prie festivalio lengva prijungti savaitgalį mieste, dieną muziejuje, vakarą senamiestyje ar kelias ramias valandas prie vandens. Būtent tokia gali būti geriausia vasaros kelionė – turtinga patirčių ir prisiminimų.

2026 05 28 Daugiau

Naujienos

Palangos oro uoste įdiegta pažangi bepiločių orlaivių (dronų) aptikimo sistema: gyventojai raginami suklusti Lietuvos oro uostai (LTOU) skelbia, kad Palangos oro uoste įdiegta nauja pažangi bepiločių orlaivių (dronų) aptikimo sistema. Naujoji įranga įdiegta oro uostui kasmet sutinkant rekordinius keleivių srautus bei didėjant aptarnaujamų skrydžių skaičiui. Palangos oro uostas kviečia gyventojus bei miesto svečius bendradarbiauti, tačiau įspėja – pažeidėjams gresia baudos. Analogiška sistema netrukus pradės veikti Kauno bei Vilniaus oro uostuose. Į nustatytą oro uosto bepiločių orlaivių kontrolės zoną, kurioje draudžiami su atitinkamomis tarnybomis nesuderinti bepiločių orlaivių skrydžiai, patenka ne tik Palangos oro uostas ir jo prieigos, tačiau ir greta esančios apgyvendintos teritorijos, kaip Kunigiškiai, šiaurinė Palangos dalis, taip pat teritorijos į Šiaurę nuo Palangos oro uosto link Šventosios. Pabrėžtina, kad į šią zoną patenka ir atitinkama pajūrio (paplūdimio) dalis. Bepiločiams orlaiviams draudžiamos skraidyti zonos suformuotos atsižvelgiant į orlaivių kilimo ir tūpimo trajektorijas įvairiose altitudėse siekiant užtikrinti aukščiausią aviacijos saugos lygį. Šiemet oro uosto orlaivių kontrolės zonoje jau užfiksuoti 37 neleistini bepiločių orlaivių skrydžiai. Tikslias zonos ribas galima pasitikrinti čia: https://utm.ans.lt/avm/#p=7.59/55.159/23.825 „Bepiločiai orlaiviai kelia naujos kartos grėsmę aviacijos saugai ir saugumui. Siekiant išlaikyti aukščiausius aviacijos saugumo standartus oro uostui aptarnaujant rekordinius keleivių srautus, įdiegėme naujausios kartos dronų aptikimo sistemą, kuri leidžia itin tiksliai nustatyti neleistiną veiklą. Raginame Palangos gyventojus bei svečius pajūriu mėgautis savo akimis, o pamačius droną – pranešti telefonu numeriu 112. Aviacijos sauga – mūsų visų bendras interesas, tačiau įspėjame – pažeidėjai bus nustatyti, o neleistina veikla užtrauks atsakomybę“, – teigia Vidas Kšanas, Lietuvos oro uostų Saugos, saugumo ir atsparumo departamento direktorius. „Dronų naudotojai vis dar neįvertina rizikų ir teisinių reikalavimų. Mūsų reagavimas yra operatyvus ir principingas, ypač oro uostų bei kitų strateginių objektų prieigose. Primename – neapdairus skrydis gali sukelti rimtas pasekmes oro eismo saugai,“ – teigia Viešojo saugumo tarnybos vadas generolas Viktoras Grabauskas. Dronų aptikimo sistema – itin pažangi ir tiksli Sistema antenų pagalbą stebi oro erdvę ir aptinka radijo signalų sklaidą. Aerodromo ir jo apsaugos zonų ribose stebėsena vykdoma ištisą parą visus metus. Naujosios sistemos techninės galimybės leidžia nustatyti bepiločio orlaivio buvimo vietą, judėjimo kryptį, aukštį, laiką bei kitus identifikacinius parametrus, taip pat – drono valdytojo geografinę lokacija. Vystant naująją sistemą yra nustatyti reagavimo algoritmai sąveikoje su aviacijos saugumo partneriais – Viešojo saugumo tarnyba (VST) bei vietos Policija. Siekiant užtikrinti oro erdvės saugumą bei skrydžių saugą, kartu su „Oro Navigacija“ yra priimami sprendimai dėl galimo orlaivių eismo stabdymo, o pažeidėjui aptikti yra siunčiamos VST pajėgos. Visais atvejais, kai vyksta nesankcionuotas (neautorizuotas) bepiločio orlaivio skrydis draudžiamojoje zonoje, dronų detekcijos sistema „Dronų radaras“ apie tai praneša Palangos oro uosto aviacijos saugumo vadovui, Viešojo saugumo tarnybos pajėgų, saugančių šį svarbų valstybės objektą, vadovui, Klaipėdos apskrities policijos budėtojams bei Viešojo saugumo tarnybos Jungtinio operacijų centro vyresniajam pareigūnui. Gavus sistemos pranešimą, nedelsiant į Palangos oro uosto draudžiamosios zonos pažeidimą reaguoja Viešojo saugumo tarnybos ir policijos ekipažai, o reagavimo sąveiką tarp į pažeidimus reaguojančių pajėgų užtikrina ir koordinuoja Viešojo saugumo tarnybos Jungtinis operacijų centras. Pažeidėjams – ženklios baudos Sulaikyto pažeidėjo atžvilgiu administracinę teiseną vykdo Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Nuo sistemos aktyvavimo už bepiločių orlaivių pilotavimą Palangos oro uosto draudžiamojoje zonoje be leidimo Viešojo saugumo tarnyba administracinėn atsakomybėn patraukė jau 5 asmenis. Atkreiptinas dėmesys, kad bepiločių orlaivių pilotavimas draudžiamose zonose be leidimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 393 str. 4 d., užtraukia baudą nuo 400 iki 800 eurų ir gali būti skiriamas bepiločio orlaivio konfiskavimas. Pakartotinai padarius tokį pažeidimą grėstų bauda nuo 800 iki 1200 eurų su privalomu bepiločio orlaivio konfiskavimu. Saugus drono valdymas – visų bendra atsakomybė Viešojo saugumo tarnyba bei Lietuvos oro uostai primena, kad prieš naudojant bepilotį orlaivį (droną) privaloma įsitikinti, ar vieta, kurioje esama, nepatenka į draudžiamą teritoriją ir reikalingas išankstinis tos teritorijos juridinio asmens sutikimas. Tai galima pasitikrinti: https://utm.ans.lt/avm/#p=7.59/55.159/23.825 Jei bepilotis orlaivis turi kamerą, naudotojas privalo įgyti pažymėjimą Transporto kompetencijų agentūroje: https://tka.lt/katalogas/bendra-informacija-2 Pabrėžtina, kad bepiločių orlaivių gamintojai neprisiima atsakomybės dėl automatinių perspėjimų ir neteisėto naudojimo ir visa atsakomybė su pasekmėmis tenka drono valdytojui️. Atsakomybė už dronų naudojimo tvarkos taisyklių pažeidimus numatyta LR Administracinių nusižengimo kodekso 393 str. https://www.infolex.lt/ta/336765:str393 Daugiau informacijos apie Dronų naudojimo reikalavimus: https://ltsa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/oro-transportas-1/bepilociai-orlaiviai/ Apie bepiločių orlaivių (dronų) neskraidymo zoną informuoja ant Palangos oro uosto perimetro tvoros esantys įspėjamieji ženklai. Įdiegus naujausią aptikimo sistemą, bus vykdoma gyventojų bei miesto svečių informavimo kampanija siekiant edukuoti apie kylančias grėsmes, neskraidymo zonos ribas, taip pat taisyklių pažeidėjams gresiančias baudas. Primenama, kad visa informacija siekiantiems teisėtai ir saugiai valdyti bepilotį orlaivį (droną) greta Lietuvos oro uostų yra pateikiama www.ltou.lt/dronai Palangos oro uostas rekordiniais 2025 metais aptarnavo beveik 448,4 tūkst. keleivių – 18,7 proc. daugiau nei 2024 m. Rekordus Palangos oro uostas fiksuoja ir 2026 pradžioje – keleivių skaičius augo ir sausį, ir vasarį.

2026 05 26 Daugiau

Naujienos

Lietuvos oro uostai pradeda rengti naujus 2025 m. perspektyvinius triukšmo žemėlapius, skirtus kompensacijoms išmokėti Įgyvendindama Lietuvos Respublikos (LR) teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, akcinė bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) pradeda rengti naujus perspektyvinius triukšmo žemėlapius, skirtus kompensacijoms išmokėti. Šių žemėlapių pagrindu bus atnaujintos Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų triukšmo apsauginėse zonose (TAZ) esančių gyventojų galimybės kreiptis į LTOU ir gauti kompensacijas už įgyvendintas triukšmą mažinančias priemones, tokiu būdu sudarant geresnes sąlygas apsaugoti arčiausiai oro uostų įsikūrusius gyventojus. Perspektyvinių triukšmo žemėlapių, skirtų kompensacijoms išmokėti, rengimui yra taikomi Perspektyvinių triukšmo žemėlapių rengimo, derinimo, tvirtinimo, viešinimo ir triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo taisyklėse, patvirtintose LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1369, nustatyti reikalavimai, taip pat minėti žemėlapiai yra rengiami, vadovaujantis tarptautine metodika ir praktika, naudojant sertifikuotus triukšmo matavimo įrankius. Pagal aukščiau minėtas taisykles kompensacijos priklausys gyvenamosios, poilsio, gydymo, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių, mokslo paskirties pastatų (patalpų), skirtų švietimo reikmėms bei neformaliajam švietimui, savininkams ir (ar) patikėtiniams. Taip asmenys bus skatinami gyvenamuosiuose, rekreacinės, švietimo ir gydymo paskirties pastatuose įsirengti triukšmą mažinančias priemones, kurios padės minimizuoti neigiamą triukšmo poveikį. Prašymai dėl kompensacijų už triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimą pastatuose (patalpose) galės būti pateikiami, kreipiantis į LTOU ne vėliau kaip per 3 metus nuo perspektyvinių triukšmo žemėlapių viešo paskelbimo dienos, o kompensacijos pareiškėjams bus išmokamos ne ilgiau kaip per 3 metus nuo prašymų patvirtinimo dienos.Primenama, kad, priklausomai nuo teritorijos, į kurią pagal perspektyvinius triukšmo žemėlapius patenka konkretus objektas (pastatas/patalpos), galima kompensuoti išlaidas, skirtas triukšmą izoliuojančių langų įsigijimui ir įrengimui, stogų ir pastatų išorinių sienų (skiriančių vidaus patalpas nuo lauko) izoliavimui nuo triukšmo, triukšmą mažinančių ventiliacinių sistemų įrengimui ir pan. Parengtus perspektyvinius triukšmo žemėlapius, kurie bus skirti kompensacijoms išmokėti, LTOU teiks LR Susisiekimo ministerijai viešinti ir tvirtinti. Viešas informavimas apie parengtus perspektyvinius triukšmo žemėlapius, skirtus kompensacijoms išmokėti, taip pat bus vykdomas LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Pasibaigus perspektyvinių triukšmo žemėlapių viešinimo procesui, atsižvelgiant į aukščiau minėtų taisyklių nuostatas, žemėlapiai bus tvirtinami LR Susisiekimo ministro įsakymu. Apie patvirtintus perspektyvinius triukšmo žemėlapius, skirtus kompensacijoms išmokėti, LTOU papildomai informuos atskiru pranešimu. Kilus klausimams apie TAZ, kreiptis el. paštu: [email protected]. Daugiau informacijos taip pat galima rasti TAZ polapyje.

2026 05 18 Daugiau

Naujienos

Lietuvos oro uostų keleivių skaičius balandį – vėl rekordinis Balandžio mėnesį Lietuvos oro uostuose (LTOU) keleivių srautai toliau augo ir viršijo 652 tūkstančius, pasiekdami dar vieną visų laikų šio mėnesio rekordą. Pirmasis pilnas aviacijos vasaros sezono mėnuo buvo aktyvus visuose trijuose – Vilniaus, Kauno ir Palangos – oro uostuose, kurie užtikrina krypčių įvairovę ir patogų susisiekimą oru su svarbiais Europos aviacijos centrais. Kovą aptarnavęs 542,2 tūkst. keleivių, Lietuvos oro uostų tinklas balandį toliau išlaikė augimo tendencijas ir paslaugas suteikė 652,5 tūkst. keleivių. LTOU duomenimis, keleivių srautai šių metų balandį buvo 8,2 proc. didesni lyginant su prieš tai rekordiniu buvusiu 2025 metų balandžiu. „Balandį įsibėgėjęs aviacijos vasaros sezonas Lietuvos oro uostams atnešė dar vieną visų laikų šio mėnesio rekordą. Geopolitinių iššūkių, neapibrėžtyje optimizuojamų maršrutų ir vykusių streikų fone toliau dešimtadaliu augę keleivių srautai demonstruoja mūsų rinkos atsparumą bei neblėstantį norą keliauti. Tikiu, kad naujos ir sugrįžtančios kryptys bei dažnesni skrydžiai šylant orui dar labiau paskatins keliauti lėktuvu ir pažinti pasaulį“, – teigia Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. Iš viso LTOU tinkle 2026 metų balandį įvyko 3,2 proc. daugiau skrydžių nei per tą patį mėnesį 2025 metais. Šių metų balandį LTOU aptarnavo beveik 5 300 skrydžių. LTOU tinkle balandį augo ir gabentų krovinių kiekis – jų pervežta beveik 1 800 tonų, arba 4,9 proc. daugiau nei tą patį mėnesį pernai. Balandis yra pirmasis pilnas aviacijos vasaros sezono mėnuo. Visus naujojo aviacijos sezono Lietuvos oro uostų krypčių žemėlapius galima rasti čia.

2026 05 06 Daugiau

Naujienos

Lietuvos oro uostai – geriausią reputaciją turinti valstybės valdoma įmonė Lietuvos oro uostai (LTOU) jau penktus metus iš eilės dalyvauja didžiausiame Lietuvoje organizacijų reputacijos tyrime – „Reputacijos indeksas“. Lietuvos oro uostai šiemet buvo organizacija, kuri iš valstybės valdomų įmonių pasiekė geriausią reputaciją skirtingose respondentų grupėse – visuomenės, verslo ir nuomonių formuotojų. Lietuvos oro uostai savo reputacija užima 10-ąją vietą tarp visų tirtų Lietuvos įmonių. Lietuvos oro uostai jau trečius metus iš eilės vertinama kaip geriausią reputaciją turinti valstybės valdoma įmonė. Be to, LTOU jau antrus metus iš eilės yra aukščiausioje, „žvaigždžių“, reputacijos kategorijoje, kurioje rikiuojasi greta tokių verslo vienaragių, kaip „Tesonet“ ir „Vinted“. Matyti, jog tokio lygio reputacijos bei tęstinio jos augimo „Reputacijos indekse“ nėra pasiekusi jokia kita Lietuvos įmonė. Naujausias LTOU indeksas yra 50, kai 2025 m. buvo 48. Anot tyrimo, LTOU reputaciją toliau auginti leido, be kita ko, investicijos į infrastruktūrą ir kokybiška keleivių patirtis, stipri vadovų komanda ir įmonės įtaką šalies ekonomikos raidai, augantis susisiekimas ir atsparumas nūdienos geopolitinių iššūkių akivaizdoje. „Mūsų veikla yra nuolat matoma, vertinama ir analizuojama. Lietuvos oro uostai lemia daugybės žmonių patirtį, nes užtikrina judėjimo oru galimybes. Pernai per Lietuvos oro uostus keliavo 7,16 mln. keleivių – visų laikų rekordinis skaičius. Aukštai išlaikėme tiek klientų pasitenkinimo rodiklį, tiek organizacijos reputacijos kartelę – savo sprendimais ir elgesio praktikomis patvirtindami aukštus valdysenos, darnios ir skaidrios veiklos reikalavimus. Net ir veikiami išorinių iššūkių įgyvendinome užsibrėžtus tikslus teikiant kokybiškas paslaugas, plečiant infrastruktūrą ir gerinant Lietuvos pasiekiamumą. „Reputacijos indeksas“ yra dar vienas mūsų nenutrūkstančios veiklos įvertinimas ir svarbus rezultatas“, – sako Simonas Bartkus, Lietuvos oro uostų generalinis direktorius. Reputacijos indekso tyrimo tikslas – geriau suprasti sprendimus priimančių asmenų, nuomonės lyderių bei visuomenės nuomonę apie didžiąsias privataus ir viešojo sektoriaus organizacijas. Tyrime analizuojamas respondentų požiūris į organizacijas: ar jos suvokiamos, kaip turinčio gerą reputaciją, ar yra gerbiamos, ar jomis pasitikima. Taip pat tiriami svarbiausi reputacijos atributai: produktai ir paslaugos, rezultatai, valdymas, inovatyvumas, lyderystė, darbo aplinka, pilietiškumas. Remiantis atributų vertinimais išvedamas įmonės reputacijos indeksas. Vienuoliktą kartą atlikto tyrimo metu buvo apklausta 462 sprendimų priėmėjų, tiek pat nuomonių lyderių ir 1222 visuomenės respondentų. Jie įvertino 53 įmones iš 9 sektorių ir taip pat 15 viešojo sektoriaus institucijų, nuo aukščiausių valdžios ir savivaldos iki finansų priežiūros ir investicijų skatinimo. Tyrimą atliko konsultacijų bendrovė „Civitta“ kartu su komunikacijos agentūra „Fabula Rud Pedersen Group“, Lietuvos marketingo asociacija LiMA, Investuotojų forumu, Lietuvos startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“ ir duomenų analizės kompanija „Repsense“.

2026 04 22 Daugiau

Naujienos

„Norwegian“ skrydžiai tarp Palangos ir Bergeno bus tęsiami ir žiemą Oro bendrovė „Norwegian“ pranešė, kad kovo 31 d. pradėti tiesioginiai reguliarūs skrydžiai tarp Palangos ir Bergeno Norvegijoje bus tęsiami ir aviacijos žiemos sezono metu. Anksčiau skelbta, kad maršrutas vyks tik aviacijos vasaros sezono metu. Pratęsus maršrutą, skrydžiai bus vykdomi ištisus metus du kartus per savaitę – antradieniais ir šeštadieniais. „Palangos–Bergeno maršruto pratęsimas žiemos sezonui yra natūralus žingsnis stiprinant Norvegijos ir Lietuvos susisiekimą ištisus metus. Šis maršrutas jau įrodė savo patrauklumą, o tęsdami veiklą žiemą galime ne tik pasiūlyti keliautojams daugiau lankstumo, bet ir prisidėti prie turizmo skatinimo ir patogesnių verslo kelionių pasibaigus vasaros kelionių pikui“, – teigia oro bendrovės „Norwegian“ komercijos direktorius Magnusas Thome Maursundas. „Džiaugiamės, kad skrydžiai tarp Palangos ir Bergeno bus vykdomi ištisus metus. Tai suteiks papildomo lankstumo planuoti keliones skrendantiems darbo tikslais, atostogų, ar aplankyti artimųjų. Skrydžių pratęsimas vos atidarius maršrutą rodo vežėjo tikėjimą mūsų augančia rinka, Vakarų Lietuvai užtikrina tęstinumą, o svečiams iš Skandinavijos suteikia daugiau galimybių aplankyti mūsų šalį“, – teigia Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. Bergenas – antrasis pagal dydį Norvegijos miestas, garsėjantis savo unikaliu kraštovaizdžiu, fiordais, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukta architektūra ir kultūrinėmis tradicijomis. Tai svarbus regiono ekonomikos ir transporto centras bei populiari kryptis tarp keliautojų iš visos Europos. Primenama, kad oro bendrovė „Norwegian“ iš Palangos oro uosto taip pat vykdo reguliarius skrydžius į Norvegijos sostinę Oslą. Skrydžių bilietų prekyba abiem maršrutams vykdoma oficialiame oro bendrovės tinklalapyje www.norwegian.com Palangos oro uostas rekordiniais 2025 metais aptarnavo beveik 448,4 tūkst. keleivių – 18,7 proc. daugiau nei 2024 m. Naujus rekordus Palangos oro uostas fiksuoja ir 2026 m. pirmąjį ketvirtį.

2026 04 17 Daugiau

Naujienos

Lietuvos oro uostai kovą vėl gerino rekordus Kovo mėnesį Lietuvos oro uostuose (LTOU) keleivių srautai toliau augo ir viršijo 542 tūkstančius. Dviejų aviacijos sezonų – žiemos ir vasaros – sandūroje esantis kovas buvo aktyvus visuose trijuose – Vilniaus, Kauno ir Palangos – oro uostuose, kurie užtikrina krypčių įvairovę ir patogų susisiekimą oru su svarbiais Europos aviacijos centrais. Vasarį aptarnavęs 469,5 tūkst. keleivių, Lietuvos oro uostų tinklas kovą toliau išlaikė augimo tendencijas ir paslaugas suteikė 542,2 tūkst. keleivių. Tai – 6,7 proc. daugiau lyginant su praėjusių metų kovo mėnesiu. LTOU duomenimis, keleivių srautai šių metų pirmąjį ketvirtį yra didesni lyginant net su rekordinių 2025 metų pirmuoju ketvirčiu. LTOU toliau demonstruojant spartų augimą, kaimyninėse rinkose keleivių srautai kovą – nuosaikesni: Rygos oro uoste krito 2 proc., Talino – augo vos 2 proc. Didžiausią augimą kovą pasiekė Vilniaus oro uostas – 7,8 proc. Šį oro uostą savo kelionėms rinkosi daugiau kaip 377 tūkst. keleivių. Srautus pastebimai (5,1 proc.) augino ir Palangos oro uostas, kovą užtikrinęs patogias keliones 36 tūkst. keleivių. Kauno oro uoste keleivių skaičius siekė beveik 129 tūkst. ir buvo 4,3 proc. didesnis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Visi trys oro uostai kovą ne tik išlaikė keleivių srauto augimą, bet ir viršijo rekordus, pasiektus analogišku laikotarpiu pernai. „Džiaugiamės, kad, nepaisant laikinos skrydžių į Dubajų bei Tel Avivą pauzės dėl padėties šiame regione, keleivių bei aptarnautų skrydžių skaičius kovą ir toliau sėkmingai augo visame Lietuvos oro uostų tinkle. Šis mėnuo žymi aviacijos vasaros sezono pradžią, tad naujos ir sugrįžtančios kryptys, dažnėjantys skrydžiai ir platėjanti maršrutų geografija, tikiu, ir toliau atlieps neblėstantį norą keliauti ir pažinti“, – teigia Simonas Bartkus, Lietuvos oro uostų generalinis direktorius. Iš viso LTOU tinkle 2026 metų kovą įvyko 3,7 proc. daugiau skrydžių nei per tą patį mėnesį 2025 metais. Šių metų kovą LTOU aptarnavo beveik 4 800 skrydžių. Skrydžių skaičius sparčiausiai (5,2 proc.) augo Vilniaus oro uoste ir siekė daugiau nei 3 400. Kauno oro uostas aptarnavo kiek daugiau nei tūkstantį skrydžių ir išlaikė stabilumą lyginant su pernai kovu. Skrydžių skaičiumi šiemet toliau auga Palangos oro uostas su beveik 380 skrydžių arba beveik 1 proc. daugiau palyginus su 2025 metų kovu. Skaičiai rodo, kad Palangos oro uostas gerina Vakarų Lietuvos regiono susisiekimą su Amsterdamu, Bergenu, Londonu, Oslu, Kopenhaga ir Ryga, o iš šių miestų lengvai jungiami ir tolimų kelionių maršrutai. Visus naujojo aviacijos sezono Lietuvos oro uostų krypčių žemėlapius galima rasti čia: Palangos, Kauno, Vilniaus. Kovo mėnesio gale prasidėjo aviacijos vasaros sezonas. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad šiemet bent vieną kelionę orlaiviu planuoja apie pusė (49 proc.) šalies gyventojų. Daugiausia kelionių oru planų buvo susiję su skrydžiais į Italiją, Ispaniją, Jungtinę Karalystę, Graikiją ir Turkiją.

2026 04 03 Daugiau

Naujienos

Nauja kryptis Palangos oro uoste: „Norwegian“ pradėjo skrydžius į Bergeną Oro bendrovė „Norwegian“ kovo 31 d. pradėjo tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Palangos ir Bergeno Norvegijoje. Skrydžiai bus vykdomi aviacijos vasaros sezono metu, iki pat spalio mėnesio pabaigos, du kartus per savaitę – antradieniais ir šeštadieniais. „Palangos oro uostas sparčiai auga – plečiasi pasiūla, sugrįžta paklausios kryptys, o regiono gyventojams atsiveria vis daugiau galimybių keliauti iš savo oro uosto. Džiugu matyti atnaujinamą skrydį tarp Palangos ir Bergeno – tai svarbi žinia pajūrio ir kitų Vakarų Lietuvos miestų, tokių kaip Plungė, Telšiai, Šilutė ar Mažeikiai, gyventojams, kurie vėl turės tiesioginį susisiekimą su Norvegijos vakarine pakrante“, – sako susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas. „Džiaugiamės galėdami pristatyti naują maršrutą tarp Palangos ir Bergeno! Matome didelį susidomėjimą tiek iš verslo bendruomenės, tiek iš keliautojų. Ši jungtis atveria duris naujoms galimybėms, glaudesniam bendradarbiavimui ir suteikia dar daugiau priežasčių atrasti viską, ką gali pasiūlyti Bergenas ir Palangos regionas. Nekantriai laukiame pasveikinti pirmuosius keleivius mūsų lėktuvuose!“, – teigia oro bendrovės „Norwegian“ komercijos direktorius Magnusas Thome Maursundas. „Palangos oro uosto rekordai atspindi neblėstantį norą keliauti bei oro bendrovių tikėjimą mūsų augančia rinka. Bergenui tapus antrąja „Norwegian“ tiesiogine kryptimi Palangoje greta Oslo, Vakarų Lietuvos susisiekimas su Norvegija bus kaip niekad dažnas ir patogus. Tikiu, kad tai taps puikia galimybe užsienio turistams pažinti Lietuvos pajūrį“, – teigia Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. Bergenas – antrasis pagal dydį Norvegijos miestas, garsėjantis savo unikaliu kraštovaizdžiu, fiordais, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukta architektūra ir kultūrinėmis tradicijomis. Tai svarbus regiono ekonomikos ir transporto centras bei populiari kryptis tarp keliautojų iš visos Europos. Primenama, kad oro bendrovė „Norwegian“ iš Palangos oro uosto taip pat vykdo reguliarius skrydžius į Norvegijos sostinę Oslą. Skrydžių bilietų prekyba abiem maršrutams vykdoma oficialiame oro bendrovės tinklalapyje www.norwegian.com Palangos oro uostas rekordiniais 2025 metais aptarnavo beveik 448,4 tūkst. keleivių – 18,7 proc. daugiau nei 2024 m. Rekordus Palangos oro uostas fiksuoja ir 2026 pradžioje – keleivių skaičius augo ir sausį, ir vasarį.

2026 04 01 Daugiau

Naujienos

Nauja kryptis iš Palangos oro uosto: „airBaltic“ skraidys į Tenerifę Oro bendrovė „airBaltic“ praneša, kad nuo šių metų spalio 28 d. pradės tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Palangos ir Tenerifės. Skrydžiai bus vykdomi vienąkart per savaitę, trečiadieniais, aviacijos žiemos sezono metu. Oro bendrovė šiandien pradėjo bilietų prekybą šiam maršrutui. „Dabar iš Palangos vykdydama tris maršrutus, „airBaltic“ tvirtai įsitvirtina kaip pagrindinė oro linijų bendrovė keliautojams Vakarų Lietuvoje. Greta Amsterdamo ir Rygos, Tenerifė taps mūsų pirmuoju atostogų maršrutu, atliepiančiu aiškų regiono gyventojų poreikį kelionėms į šiltuosius kraštus. Lietuvoje Tenerifė yra viena populiariausių žiemos sezono krypčių, todėl džiaugiamės galėdami pasiūlyti keliautojams iš Vakarų Lietuvos šį tiesioginį skrydį be reikiamybės persėsti kituose oro uostuose“, – teigia „airBaltic“ tinklo valdymo viceprezidentas Mantas Vrubliauskas. Primenama, kad oro bendrovė „airBaltic“ aviacijos žiemos sezono metu skrydžius į Tenerifę vykdo ir iš Vilniaus oro uosto, tad, pradėjus maršrutą iš Palangos, ši populiari žiemos kryptis reguliariaisiais skrydžiais bus pasiekiama net iš dviejų Lietuvos miestų. „Džiaugiamės naujausia ir jau trečiąja mūsų partnerio „airBaltic“ tiesiogine kryptimi iš Palangos greta Amsterdamo ir Rygos. Vakarų Lietuvai tai yra ne tik nauja atostogų kelionių kryptis, bet ir nauja tiesiogiai pasiekiama šalis. Rekordiškai augantis oro uostas atspindi neblėstantį norą keliauti ir kartu skatina vežėjus čia plėstis, tad neabejoju, kad ši tolimiausia kryptis iš Palangos bus sėkminga ir ilgalaikė“, – teigia Lietuvos oro uostų (LTOU) generalinis direktorius Simonas Bartkus. Teigiama, kad ši kryptis bus ilgiausio nuotolio maršrutas, vykdomas iš Palangos oro uosto – skrydžiai truks kiek daugiau nei šešias valandas ir bus vykdomi moderniais „Airbus A220-300“ tipo orlaiviais. Skrydžių bilietai – jau parduodami oficialiame oro bendrovės tinklalapyje www.airbaltic.com. Palangos oro uostas rekordiniais 2025 metais aptarnavo beveik 448,4 tūkst. keleivių – 18,7 proc. daugiau nei 2024 m. Rekordus Palangos oro uostas fiksuoja ir 2026 pradžioje – keleivių skaičius augo ir sausį, ir vasarį.

2026 03 24 Daugiau

Visos naujienos

Paslaugos oro uoste

Visos paslaugos

Parduotuvės ir restoranai

Internetas oro uoste

Valiutos keitykla

Mokesčių gražinimas

Visos paslaugos